Paprikos Ligos ir kenkėjai
Paprikų ligos ir kenkėjai
Dėmės ant vaisių, vystantys lapai ar lipnūs ūgliai? Palyginkite požymius ir sužinokite, ar tai liga, kenkėjas, ar tik netinkamos sąlygos.
Trumpai
Dažniausios paprikų ligos yra pilkasis (kekerinis) ir sklerotinis puvinys, vytulys ir alternariozė, o dažniausi kenkėjai yra amarai, tripsai, voratinklinės erkės ir baltasparniai. Pilkai rudos dėmės vaisiaus viršūnėje dažniausiai yra ne liga, o viršūninis puvinys dėl netolygios drėgmės ir kalcio trūkumo.
Ar pavojinga? Be tinkamos apsaugos pilkasis puvinys gali sunaikinti 70–80 % derliaus, o virusai sumažinti jį maždaug trečdaliu.
_(43614805831).jpg){kind=link}
Kurią problemą matote?
Greita paieška pagal požymį
| Ką matote | Tikėtina priežastis |
|---|---|
| Pilkai rudos sausos ar suminkštėjusios dėmės vaisiaus viršūnėje ar šone | Viršūninis puvinys (kalcio trūkumas, netolygi drėgmė) |
| Didelės kreminės, popieriškos dėmės saulėtoje vaisiaus pusėje | Saulės nudegimas |
| Rudos dėmės ir pilka pūkuota apnaša ant vaisių, žiedų, stiebų | Pilkasis (kekerinis) puvinys |
| Vandeningos dėmės, apaugusios baltu vatos pavidalo pelėsiu, juodi skleročiai | Sklerotinis puvinys |
| Dieną lapai vysta, naktį atsigauna, vėliau gelsta ir krinta | Vytulys (verticiliozė, fuzariozė) |
| Tamsus vandeningas žiedas stiebo apačioje, augalas žūsta | Stiebo pagrindo puvinys (fitoftorozė) |
| Daigų stiebas ties žeme paruduoja ir įdumba | Rizoktoniozė (diegavirtės) |
| Margi, deformuoti lapai, vaisių mažiau ir jie negražūs | Virusai |
| Lapai gelsta ir deformuojasi, ant ūglių kolonijos smulkių vabzdžių | Amarai |
| Sidabriškai baltos dėmelės, juodi ekskrementų taškeliai | Tripsai |
| Smulkūs balti taškeliai, tarp lapų ploni voratinkliai | Voratinklinė erkė |
| Lipnios išskyros, pajudinus augalą pakyla balti vabzdžiai | Šiltnamių baltasparnis |
| Jaunų augalų stiebai ir lapų gyslos violetiniai | Fosforo trūkumas šaltoje dirvoje |
Viršūninis puvinys
- Kaip atpažinti
- Vaisiaus viršūnėje ar šone atsiranda pilkai rudos, sausos ar suminkštėjusios dėmės.
- Kodėl atsiranda
- Tai ne liga, o kalcio trūkumas vaisiuose. Jį sukelia netolygi dirvos drėgmė ir nesubalansuotas tręšimas. Per lapus kalcio augalas pasisavina nedaug.
- Ką daryti
- Pažeistus vaisius nuskinkite. Laistykite tolygiai, kad dirva neišdžiūtų ir nebūtų permirkusi.
- Kaip išvengti
- Palaikykite tolygią dirvos drėgmę, o oro drėgmę šiltnamyje ne mažesnę kaip 60 % ir ne didesnę kaip 80 %.
Pilkasis (kekerinis) puvinys
- Kaip atpažinti
- Ant vaisių, žiedų ir stiebų atsiranda rudos ar pilkos dėmės, audiniai pūva. Esant didelei drėgmei, dėmės pasidengia pūkuota sporų apnaša. Pažeisti vaisiai supūva ir nukrinta.
- Kodėl atsiranda
- Botrytis cinerea. Plinta, kai oro drėgmė 95–100 %, o temperatūra 15–20 °C, ypač vėsiu, drėgnu oru žydėjimo ir derėjimo metu. Jam palankus ir silpnas apšvietimas.
- Ką daryti
- Gerai vėdinkite šiltnamį, kad augalų paviršius būtų sausas, ypač naktį, kai atvėsta žemiau 15 °C. Šalinkite pažeistus augalus ir vaisius.
- Kaip išvengti
- Vėdinimas, saikingas laistymas ir sveiki, nesusilpninti augalai.
Ar pavojinga? Be apsaugos gali sunaikinti 70–80 % derliaus.
↑ Atgal į sąrašąSklerotinis puvinys
.jpg){kind=link}
- Kaip atpažinti
- Ant stiebų, ūglių ir vaisių atsiranda vandeningos dėmės, kurios greitai apauga baltu, vatą primenančiu pelėsiu. Vėliau jame susiformuoja juodi, iki 10 mm skleročiai.
- Kodėl atsiranda
- Sclerotinia sclerotiorum. Palanki 90–100 % oro drėgmė, dideli temperatūrų svyravimai ir vėsus, drėgnas oras. Rizika didžiausia gegužę ir birželį, kai būna 16–22 °C.
- Ką daryti
- Anksti šalinkite pažeistas augalų dalis ir intensyviai vėdinkite.
- Kaip išvengti
- Ravėkite, laikykitės sėjomainos ir nesodinkite paprikų ten, kur liga jau buvo. Rudenį pašalinkite augalų liekanas ir giliai suarkite dirvą.
Vytulys (verticiliozė ir fuzariozė)
- Kaip atpažinti
- Verticiliozės pažeistų augalų jauni lapai dieną vysta, o naktį atsigauna. Vėliau lapai gelsta, ruduoja ir krinta, ant jų matosi V formos gelsvai rudi plotai. Sergant fuzarioze, paruduoja šaknies kaklelis, o augalai dažniausiai žūsta jau prasidėjus derliui.
- Kodėl atsiranda
- Dirvos grybai Verticillium dahliae ir Fusarium. Verticiliozė pažeidžia apie 200 augalų rūšių, todėl sėjomaina padeda nedaug. Grybas dirvoje gali išlikti net iki 90 cm gylyje.
- Ką daryti
- Sergančius augalus pašalinkite. Nė viena paprikų veislė nėra atspari šioms ligoms.
- Kaip išvengti
- Auginkite daigus iš sveikų sėklų, dezinfekuokite šiltnamio dirvą arba auginkite švariame substrate.
Stiebo pagrindo puvinys (fitoftorozė)
- Kaip atpažinti
- Stiebo apačioje atsiranda vandeningas tamsiai žalias puvinio žiedas, kuris paruduoja ir išdžiūsta, o augalas žūsta. Vaisiai pūva, sudžiūsta, bet lieka kaboti ant augalo.
- Kodėl atsiranda
- Phytophthora capsici. Auga 10–35 °C temperatūroje, greičiausiai 24–29 °C. Labai palanki per drėgna dirva. Sporos dirvoje išlieka daugelį metų.
- Ką daryti
- Pašalinkite žuvusius augalus. Jei reikia cheminės apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Nelaistykite per daug, neleiskite dirvai permirkti.
Rizoktoniozė (diegavirtės)
.jpg){kind=link}
- Kaip atpažinti
- Ties dirvos paviršiumi stiebo pagrinde atsiranda tamsiai rudas, šiek tiek įdubęs puvinio žiedas. Anksti užsikrėtę augalai žūsta.
- Kodėl atsiranda
- Rhizoctonia solani. Jai palanki per didelė dirvos drėgmė ir vėsus oras. Ilgalaikės sporos dirvoje išlieka daug metų.
- Ką daryti
- Pašalinkite žuvusius daigus kartu su substratu.
- Kaip išvengti
- Daigus auginkite švariai: švarus substratas, švarūs indai, saikingas laistymas.
Virusai
- Kaip atpažinti
- Lapai margi (mozaika), deformuoti, augalai skursta, vaisių mažiau. Agurkų mozaikos virusas sukelia nekrozines dėmes ir deformuotus vaisius. Švelniojo margumo viruso požymiai lapuose silpni, bet prieš derlių aiškiai matosi ant vaisių.
- Kodėl atsiranda
- Tabako ir pomidorų mozaikos virusai plinta per augalų sultis, liekanas, įrankius ir sėklas. Agurkų mozaikos virusą perneša amarai, o pomidorų dėmėtumo virusą tripsai.
- Ką daryti
- Sergančius augalus nedelsdami pašalinkite. Naikinkite piktžoles, amarus ir tripsus.
- Kaip išvengti
- Sėkite sveikas sėklas, valykite įrankius, nesodinkite paprikų šalia dekoratyvinių augalų.
Ar pavojinga? Tabako mozaikos virusas gali sumažinti derlių iki 30 %, pomidorų mozaikos virusas iki 35 %.
↑ Atgal į sąrašąAmarai
- Kaip atpažinti
- Ant lapų ir ūglių kolonijos smulkių, iki 2–4 mm vabzdžių. Augalai silpsta, lapai gelsta ir deformuojasi.
- Kodėl atsiranda
- Šiltnamyje viena amarų karta išsivysto per 1–2 savaites, o pavasarį ir vasarą per mėnesį gali būti iki 4 kartų. Amarai perneša virusus.
- Ką daryti
- Tikrinkite augalus bent kartą per savaitę. Naudokite natūralius amarų priešus: parazitines vapsvas, boružes, auksaakes. Jei reikia, tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Natūralius priešus paleiskite praėjus 3–4 savaitėms po sodinimo. Kai karščiau nei 28–30 °C, parazitinės vapsvos veikia prasčiau.
Tripsai
- Kaip atpažinti
- Lapuose smulkios baltos ar sidabriškai baltos dėmelės, vėliau smėlio spalvos, su juodais ekskrementų taškeliais. Dėmės plinta per visą lapą, lapai gelsta ir anksti žūsta.
- Kodėl atsiranda
- Per metus būna apie 12 kartų. Kai 15 °C, viena karta išsivysto per 44 dienas, o kai 30 °C, vos per 15. Tripsai perneša pomidorų dėmėtumo virusą.
- Ką daryti
- Kabinkite mėlynas lipnias gaudykles ir naudokite plėšriąsias erkes ar blakes.
- Kaip išvengti
- Natūralius priešus paleiskite praėjus 1–2 savaitėms po sodinimo, ravėkite piktžoles aplink šiltnamį.
Voratinklinė erkė
.jpg){kind=link}
- Kaip atpažinti
- Lapuose smulkūs balti taškeliai, kurie išplinta per visą lapą. Kai erkių daug, tarp lapų matosi ploni voratinkliai. Lapai margi ir anksti nukrinta.
- Kodėl atsiranda
- Paprastoji voratinklinė erkė, kai būna 25 °C ir 70 % drėgmė, visą vystymosi ciklą užbaigia maždaug per 9 dienas.
- Ką daryti
- Nuo kovo kas savaitę tikrinkite apatinę lapų pusę, ypač prie šildymo vamzdžių. Naudokite plėšriąsias erkes.
- Kaip išvengti
- Plėšriąsias erkes paleiskite profilaktiškai, praėjus 2–3 savaitėms po sodinimo.
Šiltnamių baltasparnis
- Kaip atpažinti
- Smulkūs balti vabzdžiai siurbia lapų sultis ir išskiria lipnias išskyras. Pajudinus augalą, jie pakyla.
- Ką daryti
- Reguliariai apžiūrėkite augalus, nes šiltnamyje sultis siurbiantys vabzdžiai ypač dažni. Jei reikia, tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Augalus tikrinkite reguliariai nuo pat pasodinimo.
Dažniausi klausimai
Kodėl paprikų vaisiai pūva nuo viršūnės?
Dažniausiai tai viršūninis puvinys, o ne liga. Jį sukelia kalcio trūkumas vaisiuose dėl netolygaus laistymo. Laistykite tolygiai, o šiltnamio oro drėgmę laikykite 60–80 %.
Kodėl paprikos numeta žiedus?
Dažna priežastis yra išdžiūvusi dirva. Kai šiltnamyje karščiau nei 30 °C, paprikos mezga mažiau vaisių. O vaisiai, užsimezgę žemesnėje nei 17 °C temperatūroje, būna deformuoti.
Kodėl paprikų stiebai ir lapų gyslos violetiniai?
Dažniausiai dėl to, kad šaltoje dirvoje augalas prastai pasisavina fosforą. Sušilus dirvai, tai paprastai praeina.
Kuo purkšti paprikas nuo ligų ir kenkėjų?
Pirmiausia naudokite vėdinimą, švarą ir natūralius kenkėjų priešus. Jei to neužtenka, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę. Atminkite, kad sieros preparatai kenkia plėšriosioms erkėms.
Ar šis puslapis padėjo?
Ką daryti darže šį savaitgalį?
Kiekvieną penktadienį trumpas laiškas: trys darbai savaitgaliui pagal tos savaitės orus. Kada sėti, ką pridengti nuo šalnų, kokių ligų saugotis. Perskaitysite per dvi minutes.
- Pagal Lietuvos orus
- Trys darbai, ne trisdešimt
- Dovanų: kalendorius 2027 PDF
Ačiū, užsiprenumeravote! Jūsų dovana: sodininko kalendorius 2027 (PDF).
Šaltiniai
Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.
- Paprikos, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Metodyka integrowanej ochrony papryki dla producentów, Instytut Ogrodnictwa (InHort), Lenkija
- How to grow chillies, Royal Horticultural Society (RHS)