Daržo ABC
Slyvos Ligos ir kenkėjai

Slyvų ligos ir kenkėjai

Kirmėlėtos slyvos, sidabriški lapai ar išsipūtę vaisiai be kauliuko? Palyginkite požymius ir sužinokite, kas kenkia jūsų slyvai.

Trumpai

Dažniausios slyvų ligos Lietuvoje yra moniliozė, šratligė, sidabraligė, raupai, rūdys ir vyžligė. Iš kenkėjų daugiausia žalos daro slyvinis vaisėdis, slyviniai pjūkleliai ir slyvinis miltamaris. Svarbiausia: sveiki sodinukai, surinktos vaisių mumijos, laiku išpjauti ligoti ūgliai ir atskirai genimi sergantys medžiai.

Slyva su vaisiais
Nuotrauka: Fir0002, CC BY-SA 3.0, šaltinis

Kurią problemą matote?

Greita paieška pagal požymį

Ką matoteTikėtina priežastis
Žiedai ir ūgliai paruduoja ir džiūsta, vaisiai pūva su pilkais sporų kuokšteliais, lieka mumijosMoniliozė
Šviesiai žalios dėmės, žiedai ar ruoželiai ant lapų, vaisiai su įdubomis, kauliukas su raudonomis dėmėmisSlyvų raupai (šarka)
Lapai švino pilkumo ar sidabriški, šakos džiūstaSidabraligė
Apvalios rudos dėmelės raudonu apvadu, vėliau skylutės lapuoseŠratligė
Vaisiai išsipūtę, pailgi, be kauliuko, su pilka apnašaVyžligė
Rudai raudonos žaizdos žievėje, teka sakai, pajuodę žiedaiBakterinis vėžys
Vaisiuose rausvi vikšreliai ir tamsios išmatosSlyvinis vaisėdis
Užuomazgose apvalios skylutės su nemalonaus kvapo išmatomis, užuomazgos krentaSlyviniai pjūkleliai
Lapų apačioje melsvai žali amarai su miltuota apnaša, lipnios išskyrosSlyvinis miltamaris ir kiti amarai
Lapai su balkšvomis dėmelėmis, ruduoja ir krentaVoratinklinės erkės

Moniliozė (rudasis puvinys)

Kaip atpažinti
Pavasarį žiedai, lapai ir ūgliai paruduoja ir džiūsta, bet lieka kaboti ant medžio. Vasarą noksti pradėję vaisiai pūva, ant rudų dėmių susidaro pilki sporų kuokšteliai. Supuvę vaisiai sudžiūsta į kietas mumijas.
Kodėl atsiranda
Grybai Monilinia laxa ir Monilinia fructigena. Liga lėtinė, per kelerius metus gali išdžiovinti visą medį.
Ką daryti
Išpjaukite pažeistus ūglius ir šakeles. Po derliaus surinkite mumijas nuo medžio ir žemės, sunaikinkite nukritusius lapus ir pūvančius vaisius. Jei reikia purkšti, tik Lietuvoje registruotais produktais pagal etiketę.
Kaip išvengti
Rinkitės mažiau moniliozei imlias veisles.
↑ Atgal į sąrašą

Slyvų raupai (šarka)

Kaip atpažinti
Lapuose atsiranda šviesiai žalių dėmių, žiedų ar ruoželių, geriausiai matomų karštą vasarą. Neprinokę vaisiai parausta violetiškai, vėliau įdumba. Minkštimas tampa kempinišku ar grūdėtu ir parausta, ant kauliuko matyti tamsiai raudonų dėmių ar žiedų. Vaisiai prinoksta per anksti ir krenta.
Kodėl atsiranda
Slyvų raupų virusas (Plum pox virus). Jį perneša amarai, ypač sparnuotieji.
Ką daryti
Išgydyti negalima. Užsikrėtusius medžius iškirskite ir sunaikinkite.
Kaip išvengti
Sodinkite tik sertifikuotus, nuo virusų laisvus sodinukus. Rinkitės mažiau imlias veisles ir kovokite su amarais.
↑ Atgal į sąrašą

Sidabraligė

Kaip atpažinti
Kai kurių šakų ar visos lajos lapai pabąla ir atrodo sidabriški. Perpjautos ligotos šakos indai paruduoję, šakos džiūsta. Ant žuvusių kamienų ir kelmų atsiranda 0,5–2 cm vaisiakūnių, viršuje gelsvų, apačioje purpuriškai violetinių.
Kodėl atsiranda
Grybas Chondrostereum purpureum (purpurinė plutpintė). Liga Lietuvoje dažna, labiausiai puola slyvas.
Ką daryti
Išpjaukite ligotas šakas, žuvusius medžius pašalinkite. Sergančius medžius genėkite atskirai nuo sveikų ir po to dezinfekuokite įrankius.
Kaip išvengti
Sodinkite sveikus sodinukus vietoje, kur nešąla. Formuokite lają taip, kad šakos nelūžtų. Pjūvius saugokite tik Lietuvoje registruotais produktais pagal etiketę.
↑ Atgal į sąrašą

Šratligė

Kaip atpažinti
Ant lapų atsiranda apvalių, iki 5 mm dėmelių, iš pradžių šviesiai žalių, vėliau rudų su raudonu apvadu. Žuvęs audinys iškrenta ir lapuose lieka skylutės. Rečiau ant jaunų ūglių viršūnių atsiranda žaizdelių su sakais.
Kodėl atsiranda
Grybas Clasterosporium carpophilum. Požymių daugiausia liepą ir rugpjūtį.
Ką daryti
Išpjaukite pažeistus ūglius. Jei reikia purkšti, tik Lietuvoje registruotais produktais pagal etiketę.
Kaip išvengti
Rinkitės mažiau šratligei imlias veisles.
↑ Atgal į sąrašą

Vyžligė (slyvų kišenės)

Kaip atpažinti
Ant neprinokusių vaisių atsiranda baltų pūslelių, kurios didėja. Vaisiai būna didesni už sveikus, pailgi, išlinkę ir be kauliuko. Iš pradžių jie rausvi, vėliau pasidengia pilka apnaša, vysta, džiūsta ir nukrinta.
Kodėl atsiranda
Grybas Taphrina pruni (slyvinis ragangrybis). Žiemoja ant ūglių, pumpurų ir pažeistų vaisių.
Ką daryti
Pažeistus vaisius nuskinkite ir sunaikinkite. Jei reikia purkšti, tik Lietuvoje registruotais produktais pagal etiketę, prieš pumpurų brinkimą.
Kaip išvengti
Rinkitės mažiau imlias veisles.
↑ Atgal į sąrašą

Bakterinis vėžys

Kaip atpažinti
Žievėje atsiranda rudai raudonų žaizdų, iš jų teka sakai. Žiedai susitraukia ir pajuoduoja. Ant lapų tamsiai rudos dėmės šviesesniu apvadu, ant užuomazgų tamsiai žalios vandeningos dėmelės, kurios pajuoduoja ir įdumba.
Kodėl atsiranda
Bakterijos Pseudomonas syringae. Pirmieji požymiai matyti iškart po žydėjimo.
Ką daryti
Išpjaukite pažeistus ūglius, šakas ar visą medį.
Kaip išvengti
Skiepūglius imkite tik nuo sveikų medžių, rinkitės mažiau imlias veisles.
↑ Atgal į sąrašą

Slyvinis vaisėdis

Kaip atpažinti
Vikšrai išgraužia slyvų minkštimą ir priteršia vaisius tamsiomis išmatomis. Vaisiai kirmėlėti, neapsaugotame sode žūsta dešimtys procentų derliaus.
Kodėl atsiranda
Drugys Grapholita funebrana, 12–14 mm sparnų tarpas. Per metus dvi kartos, drugiai skraido gegužę–birželį ir liepą. Vikšrai žiemoja kokonuose.
Ką daryti
Stebėjimui kabinkite feromonines gaudykles, jos parodo, kada skraido drugiai. Jei kenkėjų daug, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
↑ Atgal į sąrašą

Slyviniai pjūkleliai

Kaip atpažinti
Žydėjimo metu ant taurėlapių matyti apie 2 mm rudų dėmelių, kur įdėti kiaušiniai. Po žydėjimo užuomazgose atsiranda apvalių skylučių su nemalonaus kvapo išmatomis. Pažeistos užuomazgos greitai nukrinta. Viena lerva sugadina 2–6 užuomazgas, nuostoliai gali siekti 40–60 %.
Kodėl atsiranda
Geltonasis (Hoplocampa flava) ir juodasis (Hoplocampa minuta) slyviniai pjūkleliai. Viena karta per metus, lervos žiemoja dirvoje kokonuose, suaugėliai skraido slyvoms žydint.
Ką daryti
Žydėjimo metu stebėkite baltomis lipniosiomis gaudyklėmis. Jei kenkėjų daug, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
↑ Atgal į sąrašą

Slyvinis miltamaris ir kiti amarai

Kaip atpažinti
Melsvai žali, baltai miltuoti, 1,5–2,5 mm amarai kolonijomis siurbia pumpurus ir lapų apačias, išskiria lipnų lipčių. Kitos amarų rūšys susuka ir deformuoja lapus bei ūglius.
Kodėl atsiranda
Slyvinis miltamaris (Hyalopterus pruni) ir kiti amarai. Kiaušiniai išsirita, kai pavasarį sušyla virš 10 °C, per metus gali išsivystyti iki 13 kartų. Amarai perneša slyvų raupų virusą.
Ką daryti
Išpjaukite ūglius su kolonijomis ir šaknų atžalas. Saugokite natūralius priešus: boružes, auksaakes, žiedmuses. Jei amarų labai daug, tik Lietuvoje registruoti produktai pagal etiketę.
↑ Atgal į sąrašą

Voratinklinės erkės

Kaip atpažinti
Lapuose atsiranda balkšvų dėmelių, kurios susilieja į mozaiką. Lapai ruduoja, džiūsta ir krenta. Lapų apačioje, ypač pro lupą, matyti smulkios erkės. Kitąmet prasčiau mezgasi žiedpumpuriai.
Kodėl atsiranda
Vaisinė (Panonychus ulmi) ir paprastoji voratinklinė (Tetranychus urticae) erkės. Vaisinės erkės raudoni kiaušiniai žiemoja ant ūglių, prie pumpurų.
Ką daryti
Saugokite plėšriąsias erkes ir blakes, kurios minta erkėmis. Jei reikia purkšti, tik Lietuvoje registruotais produktais pagal etiketę.
↑ Atgal į sąrašą

Dažniausi klausimai

Kodėl slyvos kirmėlėtos?

Dažniausiai dėl slyvinio vaisėdžio. Jo rausvi vikšrai išgraužia minkštimą ir palieka tamsių išmatų. Per metus būna dvi kartos, drugiai skraido gegužę–birželį ir liepą. Kada jie skraido, parodo feromoninės gaudyklės.

Kodėl mažos slyvos krenta?

Jei užuomazgose matyti apvalių skylučių su nemalonaus kvapo išmatomis, tai slyvinių pjūklelių darbas. Viena lerva sugadina 2–6 užuomazgas.

Kodėl slyvos vaisiai be kauliuko ir išsipūtę?

Tai vyžligė, kurią sukelia grybas Taphrina pruni. Pažeisti vaisiai didesni už sveikus, pailgi, be kauliuko ir pasidengia pilka apnaša. Nuskinkite juos ir sunaikinkite.

Ar galima išgydyti slyvų raupus?

Ne. Tai virusinė liga, užsikrėtusius medžius reikia iškirsti ir sunaikinti. Apsisaugoti padeda sertifikuoti, nuo virusų laisvi sodinukai ir kova su amarais, kurie platina virusą.

Kuo purkšti slyvas nuo ligų ir kenkėjų?

Tik Lietuvoje registruotais augalų apsaugos produktais ir tik pagal etiketę. Sąrašas keičiasi, todėl prieš purkšdami jį patikrinkite.

Šaltiniai

Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.

  1. Slyvos, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  2. Moniliozė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  3. Sidabraligė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  4. Vyžligė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  5. Slyvinis vaisėdis, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  6. Vaisiniai pjūkleliai, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  7. Slyvinis miltamaris, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  8. Metodyka integrowanej ochrony śliwy (materiały dla producentów), Instytut Ogrodnictwa, Skierniewice (Lenkija), 2018