Kriaušės Ligos ir kenkėjai
Kriaušių ligos
Oranžinės dėmės ant lapų, juoduojantys vaisiai ar nukritusios užuomazgos? Palyginkite požymius ir sužinokite, kas kenkia jūsų kriaušei.
Trumpai
Dažniausios kriaušių ligos yra rauplės, rūdys, miltligė, rudasis vaisių puvinys ir bakterinė degligė. Iš kenkėjų žalingiausi kriaušinis gumbauodis, pjūkleliai ir amarai, o jauniems sodams ypač pavojinga kriaušinė blakutė. Svarbiausia: mažiau imlios veislės, kadagiai toliau nuo sodo, surinkti nukritę lapai ir vaisių mumijos.
.jpg){kind=link}
Kurią problemą matote?
Greita paieška pagal požymį
| Ką matote | Tikėtina priežastis |
|---|---|
| Alyvžalės aksominės dėmės ant lapų, juodos įtrūkusios dėmės ant vaisių | Rauplės |
| Ryškiai oranžinės dėmės lapų viršuje, apačioje oranžiniai sporų kauburėliai | Kriaušių rūdys |
| Vaisiai pūva, vėliau sudžiūsta į mumijas ant šakų | Rudasis vaisių puvinys (moniliozė) |
| Balta miltelių apnaša ant lapų nuo liepos vidurio | Miltligė |
| Žiedai pajuoduoja ir lieka standūs, ūglių viršūnės užlinksta lazdos forma | Bakterinė degligė |
| Smulkios rausvai rudos dėmelės su tamsiais spuogeliais, lapai krenta | Kriaušių degligė |
| Dėmelės sidabriškais viduriais ir tamsiai rudu apvadu | Kriaušių šviesmargė |
| Išilgai įtrūkusi žievė, teka sultys, džiūsta šakelės | Vėžys, citosporozė |
| Lipnūs, pajuodę lapai ir vaisiai | Kriaušinė blakutė |
| Vaisių užuomazgos išsipučia, pajuoduoja ir nukrinta | Kriaušinis gumbauodis |
| Susisukę lapai, lipnios išskyros, daug skruzdėlių | Amarai |
| Lapai bronziniai, džiūsta ir anksti krenta | Sodinės erkės |
| Lapai suėsti iki pagrindinės gyslos | Pjūkleliai |
Kriaušių rauplės
- Kaip atpažinti
- Ant lapų atsiranda alyvžalės aksominės dėmės, kurios vėliau paruduoja. Lapai anksti krenta. Ant vaisių dėmės iš pradžių pilkšvai rudos, vėliau žaliai juodos, o augant vaisiui odelė sutrūkinėja.
- Kodėl atsiranda
- Grybas Venturia pirina. Užsikrėsti padeda ilgai šlapi lapai.
- Ką daryti
- Išpjaukite ligotus ūglius. Jei reikia cheminės apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Rinkitės mažiau rauplėms imlias veisles. Retinkite lają, kad lapai greičiau išdžiūtų. Nukritusius lapus surinkite arba susmulkinkite ir įterpkite į dirvą.
Kriaušių rūdys
- Kaip atpažinti
- Lapų viršuje atsiranda ryškiai oranžinės ar raudonos dėmės, vėliau jos patamsėja. Lapų apačioje susidaro oranžiniai kūgio formos sporų kauburėliai. Lapai anksti krenta, medis silpsta, prasčiau žiemoja ir kitąmet mažiau dera.
- Kodėl atsiranda
- Grybas Gymnosporangium sabinae, vadinamas kriaušine gleivėtrūde. Jis žiemoja kadagių šakose ir pavasarį pereina ant kriaušių.
- Ką daryti
- Pašalinkite pažeistas augalo dalis. Jei reikia purkšti, tik Lietuvoje registruotais produktais pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Kadagiai neturėtų augti arčiau kaip 300 m nuo sodo. Reguliariai genėkite ir neauginkite medžių per tankiai.
Rudasis vaisių puvinys (moniliozė)
- Kaip atpažinti
- Ant vaisiaus atsiranda ruda dėmė, kuri plinta, o ant jos ratais susidaro gelsvai rusvi sporų kuokšteliai. Supuvę vaisiai nukrinta arba sudžiūsta į mumijas ir lieka kaboti ant šakų.
- Kodėl atsiranda
- Grybas žiemoja mumijose. Plinta šiltu drėgnu oru, sporas platina vėjas, vabzdžiai ir lietus. Užkrečia per odelės žaizdeles.
- Ką daryti
- Pažeistus vaisius iš karto pašalinkite. Surinkite mumijas nuo medžių ir žemės, išpjaukite ligotus ūglius.
- Kaip išvengti
- Saugokite vaisius nuo paukščių, vabzdžių, krušos ir įrankių sužalojimų, skinkite atsargiai.
Miltligė
- Kaip atpažinti
- Nuo liepos vidurio lapus, kartais iš abiejų pusių, padengia balta miltelių apnaša. Liepos pabaigoje joje atsiranda smulkių tamsių taškelių. Liga greitai plinta jaunais ūgliais.
- Kodėl atsiranda
- Grybas Podosphaera aucupariae.
- Ką daryti
- Jei reikia purkšti, tik Lietuvoje registruotais produktais pagal etiketę.
Bakterinė degligė
- Kaip atpažinti
- Žiedai pajuoduoja, bet nenuvysta, lieka standūs. Ūglių viršūnės užlinksta kaip ganytojo lazda.
- Kodėl atsiranda
- Bakterija Erwinia amylovora. Tai karantininė liga: jauną sodą ji gali sunaikinti per 1–2 metus, visiškai veiksmingų kovos būdų nėra.
- Ką daryti
- Pažeistus ūglius ar šakas išpjaukite sausą saulėtą dieną, paimdami apie 30 cm iš pažiūros sveikos dalies. Prieš kiekvieną medį dezinfekuokite sekatorių spiritu. Išpjautas dalis iš karto sudeginkite.
- Kaip išvengti
- Saikingai tręškite azotu, nelaistykite per lapus. Nesodinkite šalia sodo gudobelių, šermukšnių ir medlievų: jie taip pat serga šia liga.
Kriaušių degligė
- Kaip atpažinti
- Lapų viršuje atsiranda smulkios rausvai rudos dėmelės su tamsiais spuogeliais. Dėmės susilieja, lapai paruduoja ir nukrinta. Labiausiai nukenčia sėjinukai ir jauni medeliai.
- Kodėl atsiranda
- Grybas Entomosporium maculatum. Žiemoja nukritusiuose lapuose, vasaros pirmoje pusėje, esant 20–30 °C, išaugina kelias sporų kartas. Plisti padeda žemos, prastai vėdinamos vietos su aukštu gruntiniu vandeniu.
- Ką daryti
- Surinkite nukritusius lapus. Jei reikia purkšti, tik Lietuvoje registruotais produktais pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Medelynų nekurkite žemose, šlapiose vietose. Dirvą laikykite purią ir gerai įdirbtą.
Kriaušių šviesmargė
- Kaip atpažinti
- Lapų viršuje atsiranda 2–3 mm dėmelės sidabriškais viduriais ir tamsiai rudu apvadu. Abiejose lapo pusėse matyti juodų taškelių. Rudenį užsikrečia dažnai stipriau nei vasarą.
- Kodėl atsiranda
- Grybas Mycosphaerella sentina. Žiemoja nukritusiuose lapuose, sporos plinta pavasarį. Šiltu oru liga plinta greičiau.
- Ką daryti
- Šalinkite senus ūglius, nukritusius lapus ir piktžoles, kurie sulaiko drėgmę.
- Kaip išvengti
- Sodinkite sveikus, atsparių veislių medelius.
Vėžys ir citosporozė
- Kaip atpažinti
- Žievėje atsiranda išilginių žaizdų, iš jų teka sultys. Šakelės džiūsta ir įduba, drėgnu oru žievė atšoka. Sergantys medžiai per kelerius metus žūva.
- Kodėl atsiranda
- Cytospora genties grybai, kurie patenka per pažeistą žievę.
- Ką daryti
- Išgydyti negalima. Pažeistas vietas pašalinkite iš karto, o stipriai sergantį medį nupjaukite ir sudeginkite.
- Kaip išvengti
- Reguliariai apžiūrėkite medžius, saugokite juos nuo sužalojimų, kalkėmis baltinkite kamienus ir pagrindines šakas.
Kriaušinė blakutė
- Kaip atpažinti
- Rudi, apie 3 mm suaugėliai ir jų lervos siurbia sultis ir išskiria lipnų lipčių, ant kurio auga suodligė. Lapai ir vaisiai patamsėja, pumpurai nesiskleidžia, užuomazgos dažnai nukrinta.
- Kodėl atsiranda
- Psylla pyri. Kiaušinius deda, kai oras sušyla iki 5–10 °C, per sezoną būna 3–4 kartos. Ypač pavojinga jauniems sodams. Platina ir fitoplazmą, dėl kurios kriaušės nyksta ir džiūsta.
- Ką daryti
- Laikykitės bendros sodo priežiūros. Jei kenkėjų labai daug, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Priviliokite į sodą naudingus vabzdžius, kurie minta kenkėjais.
Kriaušinis gumbauodis
- Kaip atpažinti
- Lervos maitinasi vaisių užuomazgose. Užuomazgos išsipučia, tampa apvalios kaip obuoliukai, vėliau pajuoduoja, susiraukšlėja ir nukrinta. Gali sunaikinti pusę ir daugiau užuomazgų.
- Kodėl atsiranda
- Contarinia pyrivora. Lėliukės žiemoja dirvoje 5–12 cm gylyje. Suaugėliai pasirodo, kai žiedpumpuriai ima rausti, ir deda į juos kiaušinius. Daugiau žalos būna šiltais, drėgnais ankstyvais pavasariais.
- Ką daryti
- Vasarą surinkite ir sudeginkite deformuotas, pakitusios spalvos užuomazgas.
- Kaip išvengti
- Rudenį kruopščiai supurenkite arba sukaskite dirvą po medžiais, kad žūtų žiemojančios lėliukės.
Amarai
- Kaip atpažinti
- Lapai susisuka, ūgliai ir lapai deformuojasi, atsiranda lipnių išskyrų ir daug skruzdėlių. Medžiai skursta ir prasčiau dera.
- Ką daryti
- Saugokite natūralius amarų priešus: boružes, auksaakes, plėšriąsias blakes. Stebėjimui kabinkite geltonas lipniąsias gaudykles.
Sodinės erkės
- Kaip atpažinti
- Siurbia lapų apačioje. Lapai įgauna bronzinį atspalvį, džiūsta ir anksti nukrinta, medžiai prasčiau žiemoja.
- Kodėl atsiranda
- Tetranychidae šeimos erkės. Kiaušiniai žiemoja ant šakelių, erkių pagausėja šiltu sausu oru.
- Ką daryti
- Gera sodo priežiūra ir naudingi vabzdžiai, kurie minta erkėmis.
Pjūkleliai
- Kaip atpažinti
- Lervos ėda lapus, palikdamos tik pagrindinę gyslą. Pirmos kartos lervos ėda nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pradžios, antroji karta pasirodo rugsėjį.
- Ką daryti
- Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje apžiūrėkite lapų kraštus, ar nėra kiaušinių. Ryte suaugėlius nukratykite ant paklotės, pažeistas užuomazgas išneškite iš sodo.
- Kaip išvengti
- Rudenį arba anksti pavasarį sukaskite dirvą po medžiais.
Dažniausi klausimai
Kodėl kriaušės lapai su oranžinėmis dėmėmis?
Dažniausiai dėl kriaušių rūdžių. Ligos sukėlėjas žiemoja kadagiuose, todėl rekomenduojama, kad jie augtų ne arčiau kaip 300 m nuo sodo. Lenkijos sodininkystės institutas pataria išrauti šalia kriaušių augančius kadagius.
Kodėl mažos kriaušės išsipučia, pajuoduoja ir nukrinta?
Tai būdingas kriaušinio gumbauodžio požymis. Lervos minta užuomazgų viduje. Surinkite ir sudeginkite pažeistas užuomazgas, o rudenį sukaskite dirvą po medžiais.
Kodėl kriaušės lapai lipnūs ir juodi?
Dažniausiai dėl kriaušinės blakutės. Ji išskiria lipnų lipčių, ant kurio auga juoda suodligė. Daug amarų taip pat palieka lipnių išskyrų.
Kuo purkšti kriaušes nuo ligų?
Tik Lietuvoje registruotais augalų apsaugos produktais ir tik pagal etiketę. Sąrašas keičiasi, todėl prieš purkšdami jį patikrinkite.
Ar šis puslapis padėjo?
Ką daryti darže šį savaitgalį?
Kiekvieną penktadienį trumpas laiškas: trys darbai savaitgaliui pagal tos savaitės orus. Kada sėti, ką pridengti nuo šalnų, kokių ligų saugotis. Perskaitysite per dvi minutes.
- Pagal Lietuvos orus
- Trys darbai, ne trisdešimt
- Dovanų: kalendorius 2027 PDF
Ačiū, užsiprenumeravote! Jūsų dovana: sodininko kalendorius 2027 (PDF).
Šaltiniai
Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.
- Kriaušių (Pyrus) auginimo ekologiniame ūkyje technologinės rekomendacijos, doc. dr. Asta Doftartė, Žemės ūkio rūmai
- Kriaušės, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Rūdys, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Metodyka integrowanej ochrony gruszy (materiały dla producentów), Instytut Ogrodnictwa, Skierniewice (Lenkija), 2018