Daržo ABC
Braškės Ligos ir kenkėjai

Braškių ligos ir kenkėjai

Pūva uogos, lapai rausta ar ruduoja? Dažniausiai kaltas drėgnas, nevėdinamas braškynas. Palyginkite požymius ir sužinokite, ką daryti.

Trumpai

Dažniausiai braškės pūva nuo pilkojo (kekerinio) puvinio: ant uogų atsiranda minkštos rudos dėmės su pilku pūkuotu pelėsiu. Liga užkrečia žydint, o plinta drėgnu oru. Vėdinkite braškyną, laiku skinkite uogas, šalinkite pažeistus lapus ir nepertręškite azotu.

Baltoji dėmėtligė ant braškės lapo
Nuotrauka: Jerzy Opioła, CC BY-SA 4.0, šaltinis

Kurią problemą matote?

Greita paieška pagal požymį

Ką matoteTikėtina priežastis
Minkštos rudos dėmės ant uogų, pilkas pūkuotas pelėsisPilkasis (kekerinis) puvinys
Lapai užsiriečia į viršų, balta apnaša, vėliau lapai paraustaMiltligė
Smulkios tamsiai raudonos ar purpurinės dėmelės, centras nepašviesėjaDėmėtligė
Dėmės su šviesiu centru ant lapų, vaiskočių ir uogųŠviesmargė
Nauji lapai vysta ir melsvėja, ragelio viduje raudonai ruda dėmėVytulys (karūnėlės puvinys)
Lysvėje plotai nuskurdusių augalų, šaknys rudos ar juodosŠaknų puvinys
Apatiniai lapai gelsvai taškuoti, ruduoja, apačioje ploni voratinkliaiVoratinklinė erkė
Pabalę, vėliau paruduoję žiedai ir lapai, uogose sukamštėję plotaiTripsai
Susitraukę, vystantys lapai, ant jų smulkūs vabzdžiaiAmarai
Išgraužti lapai, žiedai ir uogosŠliužai
Nugraužtos šaknys ir jaunų stiebų pagrindaiGrambuolių ar spragšių lervos
Pragraužti žiedpumpurių koteliaiAvietinis žiedgraužis

Pilkasis (kekerinis) puvinys

Pilkasis puvinys: pilka pelėsio apnaša
Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY-SA 4.0, šaltinis
Kaip atpažinti
Pažeidžia visas antžemines dalis, bet pavojingiausias uogoms. Ant jų atsiranda minkštos rudos dėmės, kurios pasidengia pilku pūkuotu grybienos sluoksniu.
Kodėl atsiranda
Grybas Botrytis cinerea. Žiedai užsikrečia žydėjimo metu, vėliau pūva pernokusios ar pažeistos uogos. Nevėdinamuose, drėgnuose ir uždengtuose braškynuose liga plinta labai greitai.
Ką daryti
Laiku skinkite prinokusias uogas ir šalinkite pažeistus lapus. Jei reikia apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Nepertręškite azotu, nes jis silpnina atsparumą. Laistykite prie šaknų, ryte, nesušlapindami uogų. Po uogomis pakloskite sausų šiaudų, o uždengtus žydinčius braškynus vėdinkite.
↑ Atgal į sąrašą

Miltligė

Miltligė ant lapo (nuotraukoje rasakila)
Nuotrauka: Jerzy Opioła, CC BY-SA 4.0, šaltinis
Kaip atpažinti
Lapai išilgai gyslų užsiriečia į viršų, abiejose pusėse atsiranda balta apnaša, vėliau lapai parausta. Uogos užsikrečia žydint, o nokdamos pasidengia miltuota apnaša, paruduoja ir suskilinėja.
Kodėl atsiranda
Grybas Sphaerotheca macularis. Peržiemoja ant užkrėstų lapų ir ūglių.
Ką daryti
Nupjaukite ir išneškite lapus bei ūglius su apnaša.
Kaip išvengti
Rinkitės mažiau jautrias veisles, sodinkite sveikus sertifikuotus daigus. Ekologinėse rekomendacijose minima ir dirvinių pienių ištrauka.
↑ Atgal į sąrašą

Dėmėtligė

Kaip atpažinti
Viršutinėje lapų pusėje atsiranda 1–5 mm tamsiai raudonos ar purpurinės dėmelės, jų centras nepašviesėja. Susiliejusios dėmės paraudonuoja, lapai ruduoja, kraštai džiūsta. Pažeidžiami ir lapkočiai, ūsai, žiedai ir uogos.
Kodėl atsiranda
Grybai Diplocarpon earliana ir Marssonina potentillae. Plisti padeda vanduo ant lapų.
Ką daryti
Pašalinkite ir išneškite sergančių augalų liekanas.
Kaip išvengti
Nelaistykite ant lapų, mulčiuokite aplink augalus, sodinkite retiau, kad lapai greičiau džiūtų. Ekologinėse rekomendacijose minimas asiūklių nuoviras, svogūnų ir česnakų ištraukos.
↑ Atgal į sąrašą

Šviesmargė

Baltoji dėmėtligė ant braškės lapo
Nuotrauka: Jerzy Opioła, CC BY-SA 4.0, šaltinis
Kaip atpažinti
Ant lapų atsiranda dėmės šviesiu centru. Pažeidžiami ir vaiskočiai, taurėlapiai bei uogos, todėl mažėja lapų paviršius, o uogos atrodo prasčiau.
Kodėl atsiranda
Grybas Mycosphaerella fragariae.
Ką daryti
Šalinkite senus ir pažeistus lapus bei piktžoles.
Kaip išvengti
Palikite platesnius tarpueilius, kad braškynas gerai vėdintųsi ir būtų saulėtas. Tarpueilius pakloskite šiaudais.
↑ Atgal į sąrašą

Vytulys (karūnėlės puvinys)

Kaip atpažinti
Pirmieji požymiai matomi žydint ir derant. Nauji lapai vysta, vėliau pamelsvėja. Perpjovus ragelį, matosi raudonuojanti, vėliau ruduojanti vandeninga dėmė. Šaknys juoduoja, naujos neauga.
Kodėl atsiranda
Dirvos grybai Rhizoctonia ir Phytophthora. Pūvant karūnėlei, iš šaknų nebeteka vanduo.
Ką daryti
Jei reikia apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Sveika sodinamoji medžiaga, gerai drenuota dirva, saikingas laistymas ir geri priešsėliai.
↑ Atgal į sąrašą

Šaknų puvinys

Kaip atpažinti
Lysvėje atsiranda plotai su nuskurdusiais augalais. Ant šaknų rudos dėmės, smulkiosios šaknys žūsta, pagrindinės pajuoduoja ir nulūžta. Uogos mažos, ūsų mažai.
Kodėl atsiranda
Grybinis organizmas Pythium. Karštu ir sausu oru silpni augalai gali žūti.
Ką daryti
Jei reikia apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Sveika sodinamoji medžiaga, geras drenažas, neperlaistyta dirva ir tinkami priešsėliai.
↑ Atgal į sąrašą

Paprastoji voratinklinė erkė

Voratinklinės erkės ant lapo iš arti
Nuotrauka: Aleksey Gnilenkov, CC BY 2.0, šaltinis
Kaip atpažinti
Pirmiausia apninka apatinius lapus. Jų viršuje atsiranda gelsvų dėmelių, lapai gelsta, ruduoja ir nudžiūsta, apačioje matosi ploni voratinkliai.
Kodėl atsiranda
Tetranychus urticae. Daugiausia erkių būna iškart po derliaus. Jos dažnai atkeliauja su daigais.
Ką daryti
Žala prasideda, kai ant vieno lapo randama 10–15 erkių. Natūralūs priešai yra grobuoniškos erkės. Jei reikia, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Daigus pirkite iš patikimo tiekėjo ir reguliariai apžiūrėkite senus lapus.
↑ Atgal į sąrašą

Tripsai

Tripsas iš arti
Nuotrauka: Frank Peairs, Colorado State University, CC BY 3.0, šaltinis
Kaip atpažinti
Čiulpia žiedus, jaunus lapus ir uogas. Pažeistos vietos pabąla, vėliau paruduoja, o uogose sukamštėja.
Ką daryti
Naudokite mėlynas lipnias gaudykles. Jei reikia, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Nuolat stebėkite augalus. Vėlyvą veislę 'Malwina' ypač saugokite žydėjimo metu.
↑ Atgal į sąrašą

Amarai

Amarai ir jų išnaros ant lapo
Nuotrauka: Skippy le Grand Gourou, CC0, šaltinis
Kaip atpažinti
Lapai iščiulpti, susitraukę ir vysta. Augalai mažiau žydi ir dera. Amarai gali būti žali, geltoni, juodi ar rudi.
Ką daryti
Nedideles kolonijas dažnai sunaikina natūralūs priešai: boružės, auksaakės ir grobuoniškos blakės. Ekologiškai auginant naudojami insekticidiniai muilai, aliejiniai ir augaliniai preparatai.
Kaip išvengti
Pakabinkite geltonas ar mėlynas lipnias gaudykles ir stebėkite kolonijas.
↑ Atgal į sąrašą

Šliužai

Ispaninis šliužas
Nuotrauka: gailhampshire, CC BY 2.0, šaltinis
Kaip atpažinti
Graužia lapus, pumpurus, žiedus, užuomazgas ir uogas.
Ką daryti
Jei reikia moliuskocidų ar naudingųjų nematodų, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Šienaukite žolę aplink braškyną, nusausinkite drėgnas vietas, nelaikykite dėžių ant drėgnos žemės. Rudenį nuimkite šiaudus.
↑ Atgal į sąrašą

Grambuolių ir spragšių lervos

Kaip atpažinti
Lervos dirvoje graužia šaknis ir švelniausias jaunų stiebų dalis. Grambuolių vabalai gali graužti lapus, žiedus ir užuomazgas.
Kodėl atsiranda
Spragšiai deda kiaušinėlius daugiametėse žolėse, dirvonuose ir varputėtose dirvose.
Ką daryti
Natūraliai lervas naikina entomopatogeniniai nematodai.
Kaip išvengti
Prieš sodindami dirvą gerai įdirbkite, o metus prieš tai pasėkite žaliąją trąšą: rapsus, dobilus, garstyčias ar liucerną.
↑ Atgal į sąrašą

Avietinis žiedgraužis

Kaip atpažinti
Patelės pavasarį deda kiaušinėlius į braškių ir aviečių žiedpumpurius, o žiedkočius pragraužia.
Kodėl atsiranda
Anthonomus rubi, 2–3 mm juodas ar rudas straubliukas pilkais plaukeliais. Žiemoja po nukritusiais lapais, dirvoje ar žievės plyšiuose.
Ką daryti
Jei reikia, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
↑ Atgal į sąrašą

Dažniausi klausimai

Kodėl braškių lapai ruduoja ar rausta?

Priežasčių kelios. Miltligė lapus užriečia ir paraudina, dėmėtligė palieka raudonas dėmeles ir ruduojančius kraštus, voratinklinė erkė lapus nugeltina ir nudžiovina. Paraudę, nuvytę lapai su ruduojančiais kraštais gali reikšti ir paprasčiausią drėgmės trūkumą.

Kodėl pūva braškės?

Dažniausiai dėl pilkojo puvinio. Jis plinta, kai braškynas tankus, drėgnas ir nevėdinamas, kai uogos pernoksta ar guli ant drėgnos žemės, o augalai pertręšti azotu.

Kuo purkšti braškes nuo ligų?

Tik Lietuvoje registruotais augalų apsaugos produktais ir tik pagal etiketę. Sąrašas keičiasi, todėl prieš purkšdami jį patikrinkite Valstybinės augalininkystės tarnybos svetainėje.

Kokie dar kenkėjai puola braškes?

Lietuvių enciklopedija mini žemuoginę erkę ir žemuoginius nematodus. Jie mažina derlių. Nuo daugelio ligų ir kenkėjų geriausiai apsaugo sveiki, sertifikuoti daigai.

Kaip apsaugoti braškes nuo paukščių?

Prieš nokstant uogoms ištempkite tinklą ant rėmo. Laikykite jį įtemptą, kad neįsipainiotų paukščiai, ir nuimkite po derliaus.

Šaltiniai

Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.

  1. Braškių (Fragaria x ananassa) auginimo ekologiniame ūkyje technologinės rekomendacijos, doc. dr. Ingė Auželienė, Žemės ūkio rūmai
  2. Braškės, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  3. Sodo kenkėjai, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  4. Žiedgraužiai, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  5. How to grow strawberries, Royal Horticultural Society (RHS)